Regimantas Gribė iš Žeimelio (Pakruojo rajonas) yra išties išskirtinis ūkininkas. Jo technikos kieme darbinių traktorių ir kombainų mažiau, nei privačioje kolekcijoje renovuotų senovinių. Beje, jie visi taip veiksnūs, kad bet kada reikalui esant galėtų išvažiuoti į laukus. Ir apie eksponatus jis linkęs kalbėti daugiau, nei apie šiuolaikines ūkio mašinas. R. Gribė turi 11 traktorių, iš kurių gausesnę dalį sudaro istoriniai eksponatai: septyni seni ratiniai ir vienas vikšrinis traktorius.
Jaukinosi pamažu
Galima sakyti, kad ūkininkavimą R. Gribė jaukinosi pamažu, pradėjęs veiklą nuo 3 hektarų asmeninio ūkio žemės. Tai buvo sėklininkystės ūkis: augino sertifikuotas pašarinių runkelių sėklas, kurios užimdavo beveik visą plotą. 1999 m. įsigijo pirmą naują traktorių – MTZ-82.1 Belorus (57,4 KW/78 AG). „Ir buvau labai juo patenkintas, o netrukus nusipirkau ir naudotą nedidelį javų kombainą Claas Mercator. Vieną iš tų, kuris buvo gaminamas 1967–1980 m. Taip po truputį judėjome į priekį“, - šypsojosi pašnekovas.
.jpg)
R. Gribė prisipažino: kol traktoriai atgyja naujam gyvenimui tenka daug pasinervuoti ir net vieną kitą stipresnį žodį pavartoti. Bet viską atperka ilgai lauktas momentas, kai suburzgia motoras ir mašina pajuda iš vietos
Oficialiu ūkininku R. Gribė tapo prieš 19 metų, kai 2003 m. kovo 31 d. įregistravo ūkį. Iki 2004 m. rudens dar dirbo žemės ūkio bendrovėje, o iš jos išėjęs jau turėjo 17 ha žemės. „Su tokiu jos kiekiu nepasišakosi. Iš savo kartos ūkininkų Žeimelyje ūkininkauti pradėjau paskutinis, todėl ir žemę susirinkau lopinėliais, kurių dydis kartais tesiekia 20-30 arų, laimei visi jie 3–4 km spinduliu aplink namus. Tuo metu kaip tik Europos Sąjunga skyrė paramą, kad žmonės atsisakytų melžiamų karvių, o pas mus visi jas augino. Dažnas karves pardavė, o turėta žemė jiems iš karto tapo nereikalinga, visi ją siūlė man“, - pasakojo žemdirbys.
Tačiau tuo pačiu ir jam teko keisti ūkininkavimo kryptį: ne tik žeimeliečiams atsisakius karvių, jų pašarui nebereikėjo runkelių, tad niekas nebepirko ir šių augalų sėklų. R. Gribė, kaip ir visi, ėmėsi auginti grūdinius augalus. Šiuo metu jis dirba daugiau kaip 100 ha, iš jos apie 30 ha – nuosava, tiek pat – valstybinės, o likusią nuomojasi. Dabar pagrindinė kultūra ūkyje – kviečiai (70 ha), o rapsai (30 ha), miežiai ir žirniai auginami, kad išlaikytų sėjomainos reikalavimus. „Ne stebuklas, bet dirbant tokį plotą išgyventi galima, vaikus į mokslą išleidau, ko daugiau bereikia. Žmona dirba vietos gimnazijos bibliotekoje. Gaila, kad aplinkui nyksta ugdymo įstaigos“, - samprotavo žeimeliškis.
1962 m. Fordson Dexta su pakabinamu dviejų korpusų Överum plūgu, pagamintu kažkur tarp 1955–1960 m. Šis Fordson Dexta yra paskutinių gamybos metų, kada jį pakeitė modernesnis Super Dexta. Trijų cilindrų “Ford” arba “Perkins” variklį turėjęs traktorius Anglijoje gamintas nuo 1957 m.
Turi savo technologiją
Pernai R.Gribė pusėje dirbamos žemės po žirnių ir rapsų pabandė sėti be arimo. „Žiūrėsime, kokie bus rezultatai, jei pasiteisins, bandysiu pereiti prie neariminės technologijos“, kalbėjo pašnekovas. Ir iškart prisipažino nelabai tikįs, kad ji bus pigesnė. „Paskaičiuokime: seklus skutimas, gilus skutimas, dar vienas skutimas ir tuomet jau sėji. Taigi keturi važiavimai. Man užtenka dviejų. Aš po kviečių net neskutu, iš karto užariu ir lėkščiuoju bei sėju tiesiai į arimą, vienu važiavimu. Jei reikia, papildomai dar sutvarkau galulaukes ir darbai baigti. Šią technologiją naudoju nuo euro įvedimo ir esu ja patenkintas“.
Tačiau šios technologijos autorystės ūkininkas sau nepriskiria. Sakė neprisimenąs: gal kur nors skaitė ar ką nors panašaus kur nors matė. Ūkyje dirba vienas, sūnus tik šiek patalkina, todėl R. Gribė stengiasi kuo atsakingiau planuoti laiką ir organizuoti darbus.
Kombainas Massey Ferguson Cerea 7278 ūkyje vienintelis, bet dėl šios derliaus dorojimo mašinos galios (variklio neto galia pagal DIN standartą – 261 kW/350 AG) ir laidumo, jos visiškai pakanka ūkio reikmėms. Atkreipkite dėmesį į „Massey Ferguson PowerFlow“ pjaunamąją su sekciniu išilginiu transporteriu – pirmą tokio tipo pjaunamąją gamintojas pristatė dar 1976 m.
Ūkyje sukasi vienas
„Pernai rapsus sėjau 13 dieną, penktadienį, žiūrėsim, kas užaugs. Sėti pradėjau 16 val., nenorėjau darbo palikti kitai dienai, pasakiau žmonai, kad negrįšiu vakarienės ir per naktį užbaigiau sėją 30-yje hektarų. Pagyrimo už tai iš žmonos nesulaukiau, sakė, kad man atsisuko varžteliai. O mano naktinis darbas pasiteisino, nes iš karto subjuro orai ir kurį laiką kaimynai sėti negalėjo, praleido geriausius terminus. Kol kiti nervinosi, aš sau ramiai miegojau. Vadovaujuosi principu: darbą reikia daryti ne tada, kada nori, o tada, kada reikia. Buvo laikas, kai vienu Belorus visus darbus laiku atlikdavau 70-yje hektarų“, - šypsojosi žemdirbys.
Tai, kad tenka suktis vienam pačiam, žemdirbys įžvelgia vien privalumus. „Esu nepriklausomas nuo samdomų darbuotojų, nereikia nervintis: ateis į darbą ar ne, nereikia mokėti jiems atlyginimo. Dirbant 100 hektarų, gero atlyginimo žmogui mokėti negalėčiau, o kad jis pas mane vargtų už minimumą, irgi nenoriu, nes jausčiausi išnaudotoju. Ir į ūkį neturėčiau iš ko investuoti“, - argumentus vardijo ūkininkas.
Mažos galios klasės traktoriui Zetor Forterra 140 HSX (100,2 kW/136 AG) – jau aštuoneri metai. Agreguojamas su priekiniu krautuvu, šis čekiškas traktorius krauna grūdus ir su priekaba gabena juos į elevatorių, atlieka purškimo ir kitus lengvesnius ūkio darbus
Technika – ne batai
Sumanus žemdirbys patikino 100 % turįs visą augalininkystės ūkiui reikalingą techniką. Ir parsitarė, jog ketina pirkti didesnį noraginį skutiklį. „Toks pirkinys – ne batai, perki ne vieneriems ar dvejiems metams, tad reikia viską labai gerai įvertinti. Nelabai vaikausi brendų, greičiausiai pirksiu lenkišką Agro-Masz arba ką nors panašaus iš pigesnių. Turiu lenkiškų padargų: mechaninę Agro-Masz SR-400 sėjamąją, prikabinamą Tolmet diskinį skutiklį. Įvertinus kainos ir kokybės santykį, darbą jie atlieka gerai“, - teigė pašnekovas. Ir iš karto patikino, kad Agro-Masz nėra pagrindinis prekės ženklas ūkyje.
„Amazone trąšų barstomoji, prikabinamas Bargam Fox 3000 lauko purkštuvas, pakabinamas apverčiamasis keturių korpusų Ovlac plūgas... Mano nuomone, jis geriau aria ir lengviau traukiamas nei kiti. Bet tai mano asmeninė nuomonė. Čia kaip su automobiliais: vienam patinka BMW, kitas yra Mercedes, o trečias – Opel gerbėjas“, - šypsojosi pašnekovas.
R. Gribės turimi padargai – įvairaus senumo, konkretaus jų amžiaus pašnekovas nevardijo, tik prisiminė įdomesnį atvejį: Tolmet diskinio skutiklio pirkimo sutartį pasirašė litais, o kol atgabeno, mokėti jau teko eurais.
Naujausias ūkininko pirkinys – vidutinės galios klasės traktorius Massey Ferguson 7715 S Dyna-6 (didžiausia galia pagal ISO TR14396 standartą – 110 kW/155 AG). Jį R. Gribė įsigijo prieš beveik dvejus metus. „Techniką keičiu palyginti retai. Belorus traktorius tarnauja nuo 1999 m., juo vežu vandenį purškimui, barstau trąšas, gabenu iš kombaino bunkerio išpiltus grūdus. Pirmasis naujas ūkyje įsigytas dirbs kol gyvas bus, o paskui kelsiu ant pjedestalo“, - šypsojosi pašnekovas.
Naujausias ūkininko pirkinys – vidutinės galios klasės traktorius Massey Ferguson 7715 D Dyna-6 (110 kW/155 AG). Jį R. Gribė įsigijo prieš beveik dvejus metus
Naujausias pirkinys technikos kieme nėra vienintelis AGCO grupei priklausančio Massey Ferguson atstovas. Dar vienas šios kompanijos gaminys – VII laidumo klasės javų kombainas Massey Ferguson Cerea 7278, turintis tangentinį kūlimo aparatą ir 8 klavišinius kratiklius. Šis kombainas ūkyje vienintelis, bet dėl savo galios (variklio neto galia pagal DIN standartą – 261 kW/350 AG) ūkio poreikiams jo visiškai pakanka. Pernai javapjūtė 120 ha užtruko tik 6 dienas. Perku galingą techniką. Vienas dalykas – laikai neramūs, kitas – darbus noriu atlikti greitai“, – aiškino ūkininkas.
Nors technikos kieme iš naujausių ir yra seniausias, būtent dėl Belorus traktoriaus atsarginių detalių ūkininkas mažiausiai suka galvą. „Daugiau rūpesčio sukeltų šiuolaikinėje technikoje sugedusi elektronika. Ji greičiau gali užsilenkti, o Belorus tai negresia, juk jame tik du laidai ir degalų vamzdelis“, - šmaikštavo R. Gribė. Ir belsdamas į medį pasidžiaugė, kad kol kas ir Massey Ferguson 7715 S neprireikė kviesti aptarnavimo komandos. Be jau minėtų traktorių , ūkininkas dar turi mažos galios klasės Zetor Forterra 140 HSX (didžiausia galia pagal 2000/25/EC standartą – 100,2 kW/136 AG).
Paklaustas, kuris iš traktorių yra pagrindinis ūkio arkliukas, R.Gribė akimirką sudvejojo: „Sunkiausius darbus, žinoma, atlieka Massey Ferguson 7715 S. Jis ir aria, ir sėja. Zetor Forterra – aštuonerių metų, jau šiek tiek pagyvenęs, todėl jo gyvenimas palengvintas. Agreguojamas su priekiniu krautuvu, šis traktorius krauna grūdus ir su priekaba gabena juos į elevatorių, atlieka purškimo ir kitus lengvesnius darbus“.
R. Gribė taiko tokią technologiją: po kviečių net neskuta, iš karto užaria ir lėkščiuoja bei sėja tiesiai į arimą, vienu važiavimu
Įspūdinga kolekcija
Tačiau iš viso žeimeliškis turi 11 traktorių ir gausesnę dalį sudaro istoriniai eksponatai: septyni seni ratiniai ir vienas vikšrinis traktorius. „Nelabai jie ir seni, seniausias 1952 metų“, - kuklinosi R. Gribė.
1952 m. pagamintas ChTZ-7, 1956 m. DT-14, 1957 m. Massey Ferguson 35, 1961 m. Nuffield 460, 1962 m. Fordson Dexta, 1964 m. Zetor 3011 ir tų pačių metų Deutz D 50.1 S (kaip tik tais metais “Klöckner Humboldt Deutz AG” (KHD) įsigijo 25 % kompanijos „Fahr“ akcijų, atitinkamai, abiejų gamintojų žemės ūkio mašinos palaipsniui perėjo prie jungtinio Deutz-Fahr pavadinimo), – taip šiuo metu atrodo privati ūkininko kolekcija. Jis turi ir keletą senų padargų. Vienas įdomesnių – švediškas Överum plūgas, pagamintas apie 1955–1960 m. Ši bendrovė, pasak R.Gribės, pasižymi tuo, kad jai priklauso pirmo plūgo su spyruokliniais saugikliais autorystė. Dar vieną padargą, kruopštumo reikalaujantį pomėgį turintis žemdirbys atnaujina dabar, laisvu nuo darbų laiku. Tai 1966 m. javų kertamoji, kuri iš karto meta javų pėdus.
Pirmasis eksponatas privačioje ūkininko kolekcijoje atsirado netyčia, kai su sūnumi nusipirko vikšrinį traktorių. Šiek tiek padirbę su juo, pastatė, nors jis yra pilnai funkcionuojantis. „Retkarčiais užkuriame ir pasivažinėjame“, - patikino pašnekovas.
Pirmojo tikrojo eksponato titulas priklauso 1957 m. Massey Ferguson 35 traktoriui su keturių cilindrų benzininiu varikliu. Jis, anot R. Gribės, vienas iš paskutinių, nes būtent tais metais buvo nutraukta traktorių su benzininiais varikliais gamyba. Jį su broliu važiuodamas į Rumšiškes (Kaišiadorių rajonas), pamatė viename kieme ir akimirksniu suprato, kad nori šio senuko. „Tas žmogus paprašė 540 eurų, stabdė ne kaina, o pargabenimo klausimas. Tačiau kai Massey Ferguson 35 savininkas pažadėjo surasti vilkiką, sumušė rankomis dėl bendros 700 eurų kainos. „Žmona vos iš namų neišvarė, bardama, kad pirkau tokį laužą: surūdijusį, be žibintų, neužkuriamą. Po truputį per žiemą sutvarkiau ir grąžinau jam pirmykštį vaizdą. Massey Ferguson 35 mano širdžiai mieliausias. Gal, kad tai pirmasis tikrasis eksponatas, pirma meilė“, - pasakojo ūkininkas.
Renovuojamai technikai kolekcionierius parenka originalią spalvą, kaip kad šiam 1957 m. gamybos Massey Ferguson 35. Šeštajame ir septintajame dešimtmetyje tai buvo vienas populiariausių traktorių globalioje rinkoje: jis buvo gaminamas ne tik Anglijoje, JAV, bet ir Indijoje bei tuometinėje Jugoslavijoje
Tie traktoriukai, anot pašnekovo, tarsi savame ateina į kiemą. „Štai, 1962 m. Fordson Dexta suradau Klaipėdoje. Jo kaina iš pradžių irgi kandžiojosi, tad nepuoliau stačia galva pirkti. Galop paskambino pats savininkas, sako, aš išvažiuoju į Norvegiją, jei rasi kuo parsigabenti, atvažiuok šiandien, atiduosiu už tūkstantį eurų, o kai nuvažiavau, tepaėmė 900 eurų. Kartais verta išlaukti“, - istorijomis dalijosi R. Gribė.
Brangiausiai jam atsiėjo ChTZ-7, už jį sumokėjo 1 600 eurų, nes jis jau buvo restauruotas, prie jo paplušėti neteko. „Aš pats 100 % nerestauruoju, o renovuoju, stengiuosi išlaikyti originalumą. Nusmėliuoju iki metalo, nugruntuoju, sutvarkau tai, kas buvo kiaura, nudažau originalia spalva pagal kodą, išvalau maitinimo sistemą, pakeičiu alyvos filtrus“, – darbus atnaujinant įmetėjusius traktoriukus vardijo ūkininkas.
Sovietiniams traktoriams, pasak kolekcijos savininko, gauti detalių nėra šansų, reikia rankioti iš senų. Pavyzdžiui, 1956 m. DT-14 traktoriui teko pirkti „donorą“ – ką reikėjo nuo jo nusiėmė, o dalį nereikalingų detalių pardavė. „Šis eksponatas įdomus tuo, kad jo variklis paleidžiamas benzinu, o toliau jis jau veikia naudodamas dyzeliną. O štai kitų šalių traktoriams gamyklose dar galima užsakyti ko trūksta, pavyzdžiui, su Deutz, kuriam reikėjo originalių detalių, jokių problemų nekilo“, - tvirtino kolekcijos savininkas.
Kiekvienas kolekcijoje atsiradęs eksponatas turi savo istoriją. Šis Nuffield 460 (kartais žymimas kaip Nuffield 4/60) yra vienas iš 553 šio modelio traktorių, pagamintų 1961. 60 AG traktorius gamintas „Morris“ gamykloje Oksforde, pačiame pietinės Anglijos viduryje tik kelerius metus, nuo 1961 iki 1964-ųjų
R. Gribė prisipažino: pats technikos renovavimo procesas eigoje ne visada teikia malonumą. „Kai dirbi ir nervuojiesi, ir susikeiki kai kas nors nesiseka, bet viską atperka tas momentas, kai pagaliau užvedi ir pradedi važiuoti. Tada širdis apsąla. Prisimenu, riedu per Žiemelį, žiūriu, iš paskos važiuoja Volvo su latviškais numeriais, telefonais per langus fotografuoja, pirštais rodo OK. Su atnaujintu Massey Ferguson 35 rudenį važiavau į Jurginų šventę Žiemelyje, o iš paskos susirikiavę riedėjo dar keturi renovuoti senoliai, vairuojami sūnus, brolio ir draugų“, pasakojo pašnekovas.
Šiuo metu R. Gribė dar nėra nusižiūrėjęs naujo eksponato: pirmiausia nori renovuoti javų kertamąją, o be to, stabdo tai, kad pastaruoju metu gerokai pakilo senų traktorių kainos.
Šiuo metu R. Gribė atnaujina javų kertamąją
Dažnai žemės ūkio mašinos į Žeimelį atvažiuoja varganos būklės. Ar ryžtumėtės tokį prikelti antrai jaunystei?
