Lietuvos viduryje, Kėdainių rajone, Žostautuose ūkininkaujančio Donato Vaitelio pavardė mėsinių galvijų augintojams labai gerai žinoma. Jo tėvelis – Feliksas Vaitelis – vienas iš mėsinės Limuzinų veislės galvijų veislininkystės pradininkų Lietuvoje. Mėsinius galvijus augina ir pats Donatas, tačiau šalia plėtoja ir augalininkystę, kurios dalį skiria sėklininkystei. Savarankiškai verstis žemės ūkiu jis pradėjo vos sulaukęs pilnametystės, nuo pat 18 metų. „Ūkyje užaugau, ūkiškus darbus visada dirbau, savęs kokioje kitoje vietoje net niekada ir neįsivaizdavau, tikriausiai nuo gimimo esu „užprogramuotas“ ūkininkauti“, – juokiasi 38-erių Donatas.
Donatas Vaitelis ūkininkauja jau 20 metų, kaip ir jo tėvelis – Feliksas Vaitelis – jis augina mėsinius Limuzinų veislės galvijus, tačiau daug dėmesio skiria ir augalininkystei plėtoti
Savarankiško ūkininkavimo pradžioje Donato ir jo tėvų ūkyje darbai buvo atliekami bendromis pastangomis. „Aš jiems padėdavau su šienapjūte, pašarų gamyba, jie man su sėja ir derliaus dorojimu, tačiau kai mano ūkio plotas padidėjo, lygiaverčių darbų mainų nepavyko pasiekti, tad savo ūkyje pradėjau tvarkytis pats ir kompletuoti technikos parką pagal savo poreikius“, – pasakoja Donatas.
Šiandien jis valdo mišrų ūkį: augina 250 Limuzinų veislės mėsinių galvijų, iš kurių apie 90 karvių-žindenių, ir dirba apie 700 ha žemės. Iš šio ploto nuosava Donato žemė apie 320 ha, likęs plotas nuomojamas. „Tėvukas jau nebeūkininkauja, nuomuoju jo 180 ha, tad Vaitelių pavardė ant 500 ha žemės dokumentų“, – priduria ūkininkas. Pievos ūkio valdose užima apie 160 ha. Joms paskirti nederlingi laukai, kurių prasti žemės našumo balai, o likusiame plote auginami įvairūs žemės ūkio augalai.
Donatas kasmet sėja apie 200 ha žieminių kviečių, apie 100 ha avižų, apie 80 ha ploto užima žirniai, šiemet 60 ha paskirta aliejiniams ridikams, daugiamečių dobilų pasėlis sudaro 100 ha. „Avižos, žirniai, kviečiai auginami gyvulių pašarams ir pardavimui. Paprastai 20 % derliaus sunaudojame pašarams ir apie 80 % parduodame. Aliejinius ridikus ir dobilus auginame sėklininkystės įmonėms“, – pašarų ir parduodamos grūdų produkcijos proporcijas nurodo ūkininkas. Žinoma, ūkyje auginami ir tarpiniai augalai, paprastai jie sėjami tik nukūlus javus į skustą dirvą ir įdirbami, praėjus 8 savaitėms.
Donato mėsinių Limuzinų veislės galvijų bandoje iš viso 250 galvijų, iš kurių 90 karvių-žindenių. Galvijai auginami ir veislei, ir mėsai
Ir mėsos, ir grūdų produkcija – ekologiška
Donatas plėtoja ekologinį ūkį nuo pat ūkininkavimo pradžios. „Iš pradžių ūkininkauti ekologiškai skatino išmokos. Dabar jos gerokai sumažėjusios, o didelio supirkimo kainų skirtumo tarp ekologinės ir chemizuotos produkcijos nėra, bet mes ir toliau ūkininkaujame ekologiškai. Tai daryti mus ko gero skatina gyvenimo būdas, nesinori nuodyti gamtos“, – pabrėžia Donatas.
Jo teigimu, per tiek metų „išdirbta“ sėjomaina padeda susitvarkyti su piktžolėmis ir leidžia augalams subrandinti neblogus ekologinių grūdų derlius. Žiemkenčių paprastai prikuliama apie 4 t/ha, vasarojus subrandina 3 t/ha. „Labai pasiteisino aliejiniai ridikai: ir derliai, ir supirkimo kaina tikrai nebloga. Aš juos prilyginu rapsams“, – dėsto ūkininkas.
Visi pasėliai tręšiami tik ūkyje laikomų gyvulių mėšlu, kartais Donatas nusiperka ekologiško granuliuoto vištų mėšlo. Ūkyje taikoma penkialaukė sėjomaina: kviečiai, žirniai arba aliejiniai ridikai, vėl kviečiai ar avižos, į kurias įsėjami raudonieji dobilai. „Penktaisiais metais būna raudonieji dobilai, juos laikome vienus metus, rudenį nukuliame ir paskui vėl sėjame žiemkenčius. Kitąmet planuoju įdiegti 6 laukų sistemą“, – planuoja D. Vaitelis.
Ekologiniame ūkyje laukai tręšiami ant gilaus kraiko auginamų mėsinių galvijų mėšlu keliomis mėšlakratėmis. Kasmet sukaupiama apie 2 000 tonų organinių trąšų
Dvisrautis derliaus dorojimas – kai kuriems augalams nuimti gerokai efektyvesnis
Žirniams, aliejiniams ridikams ir daugiamečiams dobilams doroti Donatas naudoja dvisrautę, taip vadinamą atskirtinę derliaus dorojimo sistemą. „Suguldytus į pradalgę žirnius kombainu sudorojame keturis kartus greičiau, nei kuliant tiesiogiai“, – lygina skirtingas kūlimo technologijas ūkininkas.
Paklaustas, kaip atrado dvisrautę derliaus dorojimo technologiją, Donatas atsako, kad tokią sistemą pirmiausia pasirinko dėl ekologinio ūkininkavimo. „Chemizuoti ūkiai paprastai naudoja chemikalus augalų brandai suvienodinti. Ekologiniuose ūkiuose tenka taikyti kitokius būdus. Vienas iš jų – nupjauti į pradalgę ir paskui surinkti bei iškulti įprastais kombainais. Anksčiau tokią technologiją taikiau tik daugiamečiams dobilams ir dirbau su savaeige naudota kompanijos Shelbourne Reynolds javapjove, kuri yra ta pati MacDon gamybos, tik perdažyta mėlynai“, – pasakoja Donatas.
Pernai jis pradėjo dairytis naujesnės pjaunamosios su skersiniais juostiniais transporteriais. „Labai pasisekė, kad atsirado oficialus Kanados kompanijos Honey Bee atstovas Lietuvoje. Dar labiau pasisekė, kad jie turėjo būtent tokio darbinio pločio Honey Bee ST pjaunamąją, kokios aš norėjau. Net nespėjau mirktelėti, o pjaunamoji su palyda jau buvo mano kieme“, – juokiasi ūkininkas.
7,0 m drbinio pločio Honey Bee ST pjaunamoji, kuri skirta kloti pradalgę, gerokai pagreitino kai kurių augalų, ypač žirnių, derliaus nuėmimo darbus
Idealus kopijavimas
Donato teigimu, tokio tipo juostinės pjaunamosios idealiai kopijuoja dirvos paviršių ir gali kloti pradalgę tiek centre, tiek kairėje ar dešinėje pusėje. „Kaip formuoti pradalgę, gali hidrauliniu būdu nustatyti iš kabinos, nereikia išlipti ir perdėti jokių kaiščių. 7,0 m pločio pjaunamoji gali sumesti 14 metrų pradalgę į vieną krūvą ir galingu kombainu ją būtų galima sudoroti. Paprastai mes aplink lauką apvažiuojame, pradalgę formuodami centre, o paskui – metame į vieną kurią nors pusę. Tokiu būdu jokia technika nevažiuoja per masę“, – aiškina technologijos principus ūkininkas.
Jo teigimu, pjaunamosios kopijavimo sistema labai paprasta, nėra jokios elektronikos. „Įrengtos lingės, kurios linguoja, supasi. O kai nėra jokios elektronikos, vadinasi ir nėra rimtų gedimų, jos eksploatacija gerokai supaprastėja“, – apie įrangos privalumus kalba D. Vaitelis.
Honey Bee ST galima montuoti ant traktoriaus priekinės trijų taškų pakabos. Donatas turi tris traktorius – Claas Axion 950 (vardinė bruto galia – 298 kW/405 AG), Deutz-Fahr Agrotron 7250 TTV Warrior (174 kW/236 AG) ir New Holland T7060 (157 kW/213 AG). „Kuris traktorius būna laisvas tuo metu, kai reikia pjauti žirnius ar kitus augalus, prie jo ir jungiu. Puikiai dirba ir su 400 AG, ir su 250 AG traktoriais“, – sako Donatas.
Honey Bee ST puikiai dirba ir su 400 AG, ir su 250 AG traktoriais
Pagreitina ir palengvina derliaus dorojimą
Donatas sako, kad tokios juostinės pjaunamosios jam labiau reikėjo dėl daugiamečių dobilų. Pradalgėse pabuvę dobilai išdžiūsta kaip šienas, sėklos subręsta vienodai. Jo teigimu, kombainas kulia sausą masę, todėl nesikiša, geriau separuoja, o kai sėklų branda vienoda, jų daigumas taip pat pagerėja, kas labai vertinama sėklininkystėje. „Pasirodo tokia dvisrautė sistema puikiai tinka ir žirniams, ir aliejiniams ridikams“, – teigia D. Vaitelis. Pernai su Honey Bee ST nupjauta apie 80 ha dobilų ir apie 80 ha žirnių. „Nemeluosiu, žirnių derlių nuėmėme keturis kartus greičiau, nei kuldami įprastai tiesiogiai kombainu“, – tikina Donatas.
Jo teigimu, žirniai yra tokia vasarinė kultūra, kuri neužstelbia taip piktžolių kaip, pavyzdžiui, avižos. „Žirnių pasėliuose sunkiai susitvarkome su piktžolėmis, akėjimas, nors ir po kelis kartus, nelabai padeda. Kai kuldavome tiesiogiai su kombainu, pjaudavome dar žalią masę, kuri labai apkraudavo kombainą. Į bunkerį neaišku kiek tų žirnių subyrėdavo, kiek kokių balandų“, – patirtimi dalijasi Donatas.
Dvisrautė nuėmimo technologija žirniuose, anot jo, pranoko lūkesčius. Pjauti žirnius į pradalgę ūkyje pernai pradėta beveik tokiu pat metu kaip ir kulti javus. „Nupjovėme, paskui užėjo liūtys. Kaip džiaugiausi, kad suklojome žirnius į pradalgę iki liūčių. Kitaip jie būtų priploti prie žemės, piktžolės dar labiau sužėlusios ir klausimas, kiek žirnių būtų atsidūrę aruoduose”, – sako ūkininkas.
Į pradalges sukloti žirniai laikomi apie savaitę. Anot D. Vaitelio, kai nupjauni anksčiau, nėra baimės kad žirniai peraugs ar suguls dėl nepalankių oro salygų
Tiesioginis žirnių kūlimas turi ir daugiau neigiamų niuansų. Saulėtą dieną žirnius galima pradėti kulti tik apie 12 val. vidurdienį, baigti jau apie 17 val. vakarop. „Nors saulė atrodo dar aukštai danguje, bet dėl drėgmės nuo žemės viržiai pasidaro kaip vata, kombainas pradeda kištis, 15 ha per dieną gal ir nukuldavome. O kada sušienaujame į pradalges, branda susivienodina, piktžolės sudžiūsta, tad kombainas iš pradalgės gali kulti nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, kad ir iki vidurnakčio. Rasa tik pradalgės paviršiuje užsideda į vidų nepatenka, todėl žirnių pradalgėse kūlimo našumas kombainu didesnis kokius keturis kartus nei kuliant tiesiogiai. Vietoj 15 ha nukuliame 40 ha per dieną“, – tvirtina D. Vaitelis.
Javams tiesiogiai ir kitiems augalams iš pradalgių kulti Donatas turi kombainą Claas Lexion 660 su 7,70 m darbinio pločio pjaunamąja. Anot jo, vienas kombainas su kūlimo darbais susidoroja, nes skirtingus augalus skirtingu laiku reikia kulti, tad kūlimo pajėgumų pilnai pakanka. Augalams iš pradalgių kulti vietoj tradicinės pjaunamosios montuojamas specialus kompanijos Shelbourne Reynolds rinktuvas.
Augalams iš pradalgių kulti vietoj tradicinės pjaunamosios montuojamas specialus rinktuvas (kokybė prasta tai bent mažą įdėti kokią)
Plūgas vis dar naudojamas
Per tiek ekologinio ūkininkavimo metų Donatas prisitaikė ir žemės dirbimo technologijas. Ir nors jau apie keturis metus naudojama minimalaus žemės dirbimo technologija, plūgo vis dar prireikia. „Plūgą turime, jis reikalingas, ir šį rudenį planuoju arti, nes su vienomis piktžolėmis pavyksta susitvarkyti ir dirbant ne taip giliai, bet su tokiomis, kaip varpučiai, rūgštynės, sudėtinga kovoti. Jas rudenį reikia aparti. Įsitikinau, kad arimo efektas, siekiant šių piktžolių sumažinti, daug geresnis“, – plūgo svarbą ekologiniame ūkyje pabrėžia Donatas.
Jo teigimu, paprastai ariama apie 10 % ūkio naudmenų ploto. Kažkokios vienos taisyklės, kurį lauką arti, nėra. „Žiūrime į konkretų plotą, jei atsiranda piktžolių, kurioms skutimas neveiksmingas, tuos laukus ir ariame. Plūgo tikrai nežadame parduoti“, – neabejoja Donatas. Ūkyje naudojamas pakabinamas apverčiamasis 6 korpusų Lemken Juwel on Land plūgas, kuriuo ariant galima naudoti palydovinę navigaciją. „Jis aria ne vagoje, o ant vagos, tuomet traktoriai gali būti su dvigubais ratais. Tokios konstrukcijos plūgą trauki kaip kultivatorių ar sėjamąją, – aiškina D. Vaitelis. – Arimas manau išliks pamatiniu žemės dirbimo būdu, jokių stebuklų nebus ir jokių naujų dviračių niekas neišras“.
Didžioji dalis žemės dirbimo darbų Donato ūkyje atliekama su 5,0 m darbinio pločio universaliu skutikliu Väderstad Top Down, kuris gali įsigilinti iki 20 cm. Juo ir mėšlas įmaišomas. Dirvai „pradraskyti“ apie 5 cm gyliu, kad piktžolės, pabiros sudygtų, naudojamas taip pat Švedijos gamintojo agregatas – 7,0 m darbinio pločio Väderstad NZ kultivatorius. „Sėjame taip pat su švediška 4,0 m darbinio pločio sėjamąja Väderstad Rapid, kurią įsigijome prieš 8 metus jau 12 metų naudotą, bet šio gamintojo technika tikrai kokybiška ir sėjamoji dar puikiai sėja, – tikina Donatas. – Buvau pagalvojęs apie naujesnio modelio padargą, bet kainų skirtumas išties didelis. Manoji dar labai gerai atlieka darbą, tad kol kas apsieisime ir su senesne, nors ir mažiau išmania sėjamąja“.
Pagrindinius žemės dirbimo darbus atlieka 5,0 m darbinio pločio universalus skutiklis Väderstad Top Down, su kuriuo, sumontavus BioDrill smulkių sėklų sėjamąją, taip pat įsėjami tarpiniai augalai
Švediška 4,0 m darbinio pločio sėjamoji Väderstad Rapid, nors jau „pagyvenusi“, bet dar puikiai sėja. Sėjant avižas, ant sėjamosios esanti BioDrill įranga vienu važiavimu įsėja ir dobilus
Jei beveik visa žemės dirbimo ir sėjos technika vieno gamintojo, tai prie jokio traktoriaus prekės ženklo Donatas nėra prisirišęs. Ūkyje dirba trijų gamintojų mašinos, apie kurias jis nieko blogo negali pasakyti. Jo teigimu, visi traktoriai skirtingi, bet visi vienodai gerai dirba ir vienodai genda. „Negalėčiau pasakyti, kuris yra geresnis ar blogesnis, nieko blogo negalėčiau pasakyti nei apie vieną, jie visi lygiaverčiai, kaip ir visi traktorius prižiūrintys serviso specialistai visi geri ir visi stengiasi savo darbą atlikti gerai. Esu turėjęs ir garsios firmos technikos, bet jai remontuoti išleidau daugiau pinigų per gerokai trumpesnį laiką negu daug ilgiau dirbančiam Deutz-Fahr. Traktorius turi būti patogus operatoriui, o kas jį gamina, gal ir nėra didelio skirtumo, žinoma, nekalbu apie rusiškus ir baltarusiškus traktorius, kurių nepirkčiau dėl visiems suprantamų priežasčių“, – argumentuoja kėdainiškis.
Donato ūkio technikos parke – trijų gamintojų (Claas, Deutz-Fahr ir New Holland) traktoriai
Visas pašarų derlius – į ritinius, grūdai – į džiovinantį bokštą
Mėsinių galvijų raciono pagrindas – šienainis. Donatas jį gamina tik ritiniuose. „Niekada net nebandėme žolinių pašarų konservuoti kaupuose. Ritiniai pati patogiausiai šienainio saugojimo technologija, nors gal ir ne pati pigiausia“, – sako galvijų augintojas. Per sezoną pagaminama apie 2 000–2 500 šienainio ir apie 2 000-2 500 šiaudų ritinių.
Kad pašarų gamyba būtų efektyvi ir neužtruktų, Donatas pievas pjauna 10 m pločio Austrijos gamintojo Pöttinger dviejų galinių ir vienos priekinės žoliapjovių komplektu, o masę presuoja ir apvynioja plėvele kompanijos McHale presu-vyniotuvu Fusion 2. Ta pati mašina naudojama ir šiaudams presuoti, atjungus apvyniojimo plėvele funkciją.
Beje, taip vadinamąjį „drugelį“ – trijų sekcijų žoliapjovių komplektą jis pirko naudotą. „Naujas toks komplektas kainavo 100 tūkst. eurų, aš naudotą nusipirkau už 8 tūkst. eurų, pakeičiau kelis mechanizmus už 6 tūkst. eurų ir kuo puikiausiai su ja dabar dirbu, – naudotos technikos nesibaimina pirkti D. Vaitelis, pridurdamas, kad lietuviai per daug įsipainiojo į naujos technikos pirkimo pinkles. – Užsienyje teko matyti dar dirbančius 60-tų gamybos metų traktorius. Ten niekas taip nesureikšmina technikos parko amžiaus. Kam išlaidauti, jei turi mašiną, kuri dar gerai dirba ir negenda. O gamintojo asortimente visada gali rasti kažką naujesnio ir patogesnio, bet ta modernesnė technika juk nepadarys darbų trigubai geriau ar trigubai efektyviau“. Tiesa, Europos Sąjungos fondų paramomis jis taip pat naudojosi ir įgyvendino apie 7 projektus. „Parama buvo labai didelė paspirtis plėtojant ūkį“, – pabrėžia jis.
Naudotas 10 metrų darbinio pločio žoliapjovių komplektas Donatui atsiėjo beveik 8 kartus pigiau nei naujas
Grūdų derliui saugoti ir tvarkyti prieš trejus metus investuota į Inter Silo Sukup 500 t talpos bokštą, kuris turi ir džiovinimo funkciją. Pasak Donato, grūdų saugykla-džiovykla labai palengvino darbą per javapjūtę. „Patogumas labai didelis, labai mažai darbo prie jo, kas itin aktualu, kai reikia kitus darbus daryti ir visi ūkio žmonės turi ką veikti. Anksčiau, kai turėjau mobilią džiovyklą, reikėdavo 4 žmonių ir dviejų krautuvų, nes ekologiškus grūdus reikėdavo supilti į didmaišius ir išvežioti į sandėlius“, – pasakoja ūkininkas. Pasak jo, dabar visas darbas, supylus grūdus į priėmimo duobę, – paspausti mygtuką „Start“, toliau pati įrangą atlieka visą darbą: jei reikia, išdžiovina, išvalo ir transportuoja pagal poreikį – į angarą arba į bokštą. „Pakanka vieno žmogaus, kuris vieną kartą per dieną turi išvežti šiukšles, susikaupusias po grūdų valomąja“, – priduria Donatas.
Planuose ir antras toks bokštas. „Bet tai dar nėra degantis reikalas, tad planuojame labai ramiai“, – sako ūkininkas. Pasak jo, antras irgi praverstų, kad dar mažiau streso javajūtės metu būtų ir būtų patogiau su grūdų sandėliavimu susitvarkyti.
„Per javapjūtę iš bokšto grūdus išpilame tris kartus. Kol pildome, grūdai valomi, džiovinami ir ventiliuojami. Bebaigiant užpildyti bokštą, jie būna visiškai išdžiovinti, tad perpumpuojame juos į angarą. Išsivalome bokštus ir pildome kitos kultūros grūdais, – aiškina D. Vaitelis. – Paskui kuliame trečią kultūrą, paprastai tai būna avižos, kurios ir pasilieka bokšte“.
Pačiam sėsti už technikos vairo – nėra laiko
Nuo 60 ha pradėjęs ūkininkauti Donatas iš pradžių nemažai darbų darė ir pats. Savo ūkyje daugiausia jam teko pašarus gaminti, t. y. daryti tai, ką dažniausiai darė tėvų ūkyje. „Nors man ir labai patinka dirbti žemės ūkio darbus pačiam, esu ūkininkas iš prigimtiems, bet dabar tam tiesiog nėra laiko, nebespėju, todėl nieko fiziškai savo ūkyje nedarau – tik vadovauju savo nedideliam kolektyvui, kurį sudaro 4 žmonės, – sako Donatas. – Mano vyrai gabūs, viską moka ir žino, bet tiesiog turi pasakyti, kaip noriu, kad konkretus darbas būtų padarytas, pavyzdžiui, kokiu gyliu įdirbti, kada optimaliausia daryti vieną ar kitą darbą, ir panašiai“.
Donatas sako, kad ūkio technikos parkas ir ūkio dydis optimalus, nėra poreikio nei naujoms mašinoms, nei papildomiems hektarams. „Ūkio dydis toks, kokio noriu, ir kiek turime, tiek užtenka. Net jei ir plotas sumažėtų keliais hektarais, nelabai ieškočiau, iš ko nuomotis. Šeimos ūkiui toks dydis labai geras“, – teigia ūkininkas. Nėra jokių planų ir naujoms investicijoms į techniką. „Svarbu, nepasiduoti pagundoms, neprisiskolinti pinigų ir nenusipirkti to, kas nebūtina“, – juokiasi Donatas.
Profi Lietuva 2025-2
