Menu




Zita ir Dainius Dargiai stereotipus laužo nuo ūkininkavimo pradžios

Reportažas 19.02.2021   

image for article

Reklama

Profi banner

Profi banner



Zitą ir Dainių Dargius iš Degaičių, Telšių rajono, geriausia galima būtų apibūdinti neįprastu terminu: tradiciniai netradiciški ūkininkai. Jie stereotipus laužo nuo pat ūkininkavimo pradžios, tačiau ūkio plėtra ir pasiekimai liudija – pasverti nestandartiniai sprendimai pasiteisina.

Ūkininkauti Dargiai pradėjo 2007 metais. Šiaulių universiteto, kuriame studijavo fiziką ir kitus gamtos mokslus, absolventė Zita, jau dirbdama mokytoja, įkūrė jaunojo ūkininko ūkį. Penkiuose hektaruose moteris pradėjo plėtoti augalininkystę. 2008 metais iš tėvų ūkį perėmė ir matematikos bei ekonomikos mokslų aukštąjį išsilavinimą turintis Dainius iki tol 12 metų dirbęs policijoje. Sūnus pratęsė tėvų tradiciją ir laiko melžiamas karves. Tiesa, ūkininkas bandą išplėtė nuo 55 iki 80 galvijų.

Kaip jaunoji ūkininkė, sudalyvavusi augalininkystės ūkių rėmimo programoje, Zita pasirinką kryptį vystė šešerius metus, o vėliau įsigijo mėsinių aubrakų veislės telyčaičių. Šiuo metu Zitos ūkyje priskaičiuojama 100 žindenių.

Šiuo metu Zitos ekologiniame ūkyje priskaičiuojama 100 mėsinių aubrakų veislės telyčaičių

Šeima – viena, ūkiai – du

„Dažno ūkio pradžia – tėvų duotos žemės. Mūsų atveju, ji buvo kitokia: žmona nusipirko žemės ir valdas plėtė pati savarankiškai, o aš, tėvams senstant, iš jų įsigijau ūkį: 55 karves, du Belarus traktorius ir šiokių tokių padargų. Kadangi naudojomės parama, skirtingi buvo ir įsipareigojimai. Kažkada norėjome ūkius sujungti, bet dalyvavimas programose vis sukliudydavo“, – sakė D. Dargis ir pabrėžė, kad sprendimus dėl plėtros ir investicijų su žmona priima kiekvienas savarankiškai, nesitardami.

Keturiolikti metai ūkininkaujantys Dargiai ūkių sujungimo minties jau yra galutinai atsisakę. „Jei kas nors nepasisektų vienam ūkiui, būtų mažesnė rizika ir praradimai. Du ūkiai patogiau ir dėl tiesioginių išmokų: paprastai kažkuris vienas jas gauna anksčiau, o kitam kartais tenka palaukti ir pusę metų. Taigi, kai mokėjimai du, lengviau suvaldyti išlaidų srautus“, – dviejų ūkių privalumus vardijo pašnekovas.

Kryptis – su nuokrypiais

Galbūt rizikai išskaidyti vertėjo likti prie pirminio ūkių krypčių varianto? „Mano nuomone, auginantys gyvulius patiria mažesnę riziką. Nors dažnas ūkininkas teigia, kad grūdus užauginti lengviau, pasirinkus augalininkystės kryptį patiri nuolatinį stresą. Net laiku pasėjęs ir augalus prižiūrėdamas pagal visas technologinius reikalavimus negali būti garantuotas, kokį gausi derlių, ar orai leis jį nuimti. Kiekviena pavasarinė šalna ar sausra, kruša vasarą, javapjūtės metu pliaupiantys lietūs – nuolatinis galvos skausmas. Su galvijais viskas tolygiau, ramiau ir rizika išsiskaido“, – samprotavo D. Dargis. Anot pašnekovo, ir darbo jėgos gyvulininkystės ūkyje reikia mažiau.

Kita lygties dedamoji, sprendžiant, kokią kryptį pasirinkti, pasak Žemaitijos ūkininko, buvo ir turimos žemės. Jos ne visos tinkamos grūdams auginti, be to, plotai išsidėstę per kelias vietas, vienas nuo kito nutolę per kelis ar net keliolika kilometrų. Tiesa, sutuoktinių ūkiuose, kasmet auginama nuo 30 iki 50 ha javų, tačiau grūdai sunaudojami galvijų pašarams.

„Dobilo“ stendas prie įvažiavimo liudija, jog D. Dargio ūkis „Žemaitijos pieno“ bendrovei tiekia ekologišką pieną, iš kurio gaminami „Dobilo“ ženklu pažymėti produktai. Kas antrą dieną iš ūkio iškeliauja nuo 2 iki 2,5 tonos pieno.  

Ekologinių Zitos ir Dainiaus ūkių galvijai vasarą laikomi lauke, didelėse ganyklose šalia namų 

„Žiemą melžiame daugiau, nes ūkis ekologinis, o vasarą galvijus privalome laikyti lauke – tam reikia didelių plotų ganyklų šalia namų. Man yra naudingiau, kai vasarą didesnė dalis piendavių yra užtrūkusios, tuomet pagrindiniai bandai lieka daugiau žolės. Daugiausia karvių veršiuojasi rugsėjį ir spalį. Be to, žiemą pieno supirkimo kaina yra didesnė, todėl ir čia išlošiu parduodamas didesnį pieno kiekį“, – dar vieną nestandartinį sprendimą komentavo pienininkystės ūkio savininkas.

Ekologinis yra ir žmonos mėsinių galvijų ūkis. „Ekologiniai ūkiai paprastai gauna mažesnį derlių, tad norint išlaikyti tokį pat galvijų skaičių, reikia turėti daugiau žemės. Tačiau skirtumą atsveria parama ir iš dalies  –  produkcijos kaina. Už pieną gauname daugiau nei chemizuotų ūkių savininkai, o už mėsą  –  tik šiek tiek, nes dažnai ekologiškai laikomus gyvulius tenka parduoti kaip paprastus“, – aiškino ūkininkas.

Net ir pačioje ūkininkavimo pradžioje Dargiai naudojo mažai cheminių augalų apsaugos priemonių, todėl ir be pavadinimo „ekologiškas“ ūkininkavo beveik ekologiškai. „Tokia mūsų ūkininkavimo filosofija. Kai sėjomaina tokia paprasta – vienus metus auginame grūdinius augalus, o po to tas plotas 5-6 metus būna pieva – piktžolės netampa problema“, – tvirtino pašnekovas.

Galingumą diktavo žemės plotai

Ūkininkavimo pradžioje, sudalyvavusi jaunojo ūkininko programoje, Zita įsigijo Case IH JX95 modelio (vardinė bruto galia – 72 kW/98 AG) traktorių, kultivatorių, skutiklį, sėjamąja ir kitų padargų. Tokia buvo 40 ha valdančios moters technikos parko pradžia. Praktiškai visą techniką telšiškiai įsigijo su parama, todėl pirko realiai pritaikytą kiekvienam ūkiui. 

„Pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) taisykles, ūkiai negali padėti vienas kitam, todėl tiek žmona, tiek aš turime po atskirą komplektą reikalingos technikos. Dabar taisyklės jau šiek tiek švelnesnės, todėl esant reikalui mašinas galime vienas kitam skolinti. Mūsų technikos parkas nemenkas:  6 traktoriai ir beveik trys dešimtys padargų. Gal technikos turime ir per daug, tačiau esame apsidraudę, jei kas nors darbymečio įkarštyje sugestų, be to, nereikia traktorių varinėti po skirtingus laukus, perkabinėti padargų“, – sakė D. Dargis.

Zitos ūkiui priklauso trys traktoriai: Case IH JX95, Massey Ferguson 6613 Dyna-6 (didžiausia bruto galia – 92 kW/125 AG) ir Zetor Proxima 110 HS (didžiausia neto galia – 74 kW/101 AG). Dainiaus ūkio parke taip pat trys mašinos: Claas Axos 330 (vardinė neto galia – 66 kW/90 AG), Fendt 312 Vario (81 kW/110 AG) ir Fendt 720 Vario (vardinė bruto galia – 148 kW/201 AG). „Niekada nekilo mintis būti lojaliam vienam prekės ženklui, norisi išbandyti įvairius traktorius, taip pat įvertinti skirtingų gamintojų mašinų patikimumą, serviso darbo kokybę ir operatyvumą. Dažnai norėdami įsigyti naują traktorių žmonės teiraujasi kitų ūkininkų nuomonės. Tas, kuris dirba su, pavyzdžiui, Case IH, sako, kad jis yra labai geras, bet dažniausiai jis nebūna bandęs jokio kito“, – šypsojosi Dainius, aiškindamas, kodėl abu su žmona rinkosi įvairių gamintojų techniką. 

Paklaustas, kuris prekės ženklas yra jo favoritas, ūkininkas tvirtino, kad labiausiai pasiteisino Fendt. „Turėjome planų išbandyti ir tai, ko ūkyje dar nesame turėję, bet dabar jau apsistojome ties šiais Vokietijoje projektuojamais ir gaminamais traktoriais“, – patikino pašnekovas ir pritarė ekspertų nuomonei, kad „Premium“ klasei priskiriami Fendt  traktoriai pagal techninės pažangos lygį, komfortą ir efektyviuosius parametrus įvardijami kaip analogų neturinčios referencinės klasės mašinos. 

O štai rinkdamiesi derliaus dorojimo mašinas Dargiai kol kas prioriteto neteikia nė vienam gamintojui, ūkiuose – tikras prekių ženklų margumynas. „Pavyzdžiui, naudojamos Fella ir Kverneland žoliapjovės, Claas vartytuvas, Fella ir Pöttinger grėbliai, Claas ir McHale ritinių presai, Kverneland ir McHale prikabinami ritinių vyniotuvai, Strautmann rinktuvinė priekaba. Prekių ženklų įvairovė ne tik tarp derliaus dorojimo mašinų. Technikos parke taip pat keturių gamintojų – „Laumetris“, „Sajinas“, „Universe Group“ (Žemaitukas) ir „Wester Fabrication“ įvairios paskirties priekabos bei puspriekabės. Ūkyje naudojami du, BvL ir Elho prikabinami maišytuvai-dalytuvai. Kalbant apie dirvos dirbimo ir sėjos agregatus, strategija analogiška: Lemken plūgai, Viberg kultivatorius, Amazone sėjamoji“, – abiejų su vyru turimus padargus ir gamintojus vardija Zita.

„Kartais gero gamintojo produktas kainuoja tiek pat ar net pigiau, nei mažiau patikimo. Apsisprendimą, ką rinktis, lemia patikimumas ir kaina“, – sakė Dainius.

Pašnekovas neslėpė iš pradžių manęs, kad gyvulininkystės ūkiui nereikia itin galingos technikos. Prieš dvejus metus visi Dargių, dirbančių maždaug po 250 ha žemės, traktoriai buvo iki 120 AG klasės, taip vadinami standartiniai „šimtinukai“.

„Visą techniką, reikalingą abiejų ūkių veiklai, turime. Ji palyginti nauja: dviejų-trijų metų, seniausia – septynių metų. Tačiau jau galvojame apie dukart galingesnius traktorius ir agregatus, planuojame įsigyti 5,0 m darbinio pločio Agro-Masz diskinį skutiklį, kai tuo tarpu turimas Rolmako – tik 3,0 m. Žmonos ūkyje naudojamas 6 m darbinio pločio žoliapjovių kompleksas, o mano ūkyje yra tik 3,0 m pakabinama. Planuose – didelio našumo, 9–10 metrų darbinio pločio žoliapjovių kompleksas. Galingesnė technika ūkiams sugeneruotų didesnę ekonominę naudą“, – argumentavo ūkininkas.

Keturiolikti metai ūkininkaujantys Telšių rajono ūkininkai kas metai vis įsigydavo ką nors naujo. Praėjusieji 2020 metai buvo pirmieji, kai ūkininkai nepapildė technikos parko, rinktuvinę priekabą  Strautmann Giga Vitesse 4001 (kėbulo tūris 38 m3 pagal DIN 11741) įsigijo metų sandūroje, 2019 m. gruodžio pabaigoje. Praėjusieji metai Dargiams buvo statybų metai: ūkyje atsirado nauja silosinė, išbetonuota dalis kiemo, šiuo metu statomas sandėlis.

Techniką suvarys po stogu

Nors garažą technikai ūkininkai pastatė prieš ketverius metus, tačiau jame nė karto nebuvo pastatyta jokia technika. Vadinamajame garaže Dargiai laiko gyvulius, o visa technika rikiuojasi lauke. Nors dažnas ūkininkas pabrėžia, kad technika yra brangus dalykas ir stengiasi ją bent žiemai „pakišti“  po stogu, Dainius sako, kad gyvuliams stogas virš galvos svarbus ne mažiau.

„Šiemet, kai užbaigsime universalaus statinio, kuriame bus galima sandėliuoti grūdus, šieną ir šiaudus, o esant reikalui – laikyti gyvulius, statybas, prieš ketverius metus pastatytas garažas bus pradėtas naudoti pagal paskirtį. Bent jau pagrindinė technika šiemet pirmą kartą per 14 ūkininkavimo metų, atsiras po stogu“, – patikino pašnekovas.

Būta ir kitokių permainų

Jei Dainius, perėmęs tėvų ūkį, iš karto paliko tarnybą policijoje, Zita tik pernai galutinai atsisakė darbo mokykloje. „Tiesą pasakius, nelabai jis ir apsimokėjo. Nors žmona tik dvi dienas per savaitę turėjo po pora valandų, pamokų laikas kirsdavosi su darbais ūkyje“,  – neslėpė Dainius.

Tačiau Zita neilgai tebuvo be papildomos veiklos –  pernai rugpjūtį ji tapo Telšių rajono ūkininkų sąjungos  pirmininke. Moteris prieš ketvertą metų atrado ekstremalų pomėgį – pėsčiųjų žygius po Lietuvą.  Atrodytų, ir kas gi čia ekstremalaus. Tačiau Zita per parą  yra nuėjusi šimtą kilometrų, o maršrutą Baisiogala-Radviliškis įveikusi per 17 valandų. Dabar jos sąskaitoje  –  beveik 2 000 nužingsniuotų kilometrų, vien per lapkritį – sausį moteris nuėjo per 330 kilometrų. 

Penktą dešimtį pradėję Dargiai kol kas nesuka galvos, kas perims išpuoselėtus ūkius. „Auga trys vaikai: dukra Agnė, sūnūs Gustas ir Gvidas. Labai prie darbo nespaudžiame, bet jie ir neraginami, kai reikia, padeda. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad naudinga vaikams pamatyti ir kitokio gyvenimo, ne vien nuo pirmos dienos plušėti ūkyje“, – įsitikinęs tėtis.

 





Jums turėtų būti įdomu


Reportažas

Tausojamoji derliaus nuėmimo technologija: dvi mašinos vietoj vieno kombaino

Vakarų šalyse populiarėja tausojamoji derliaus dorojimo tech...

Reportažas

Fendt 942 vejapjovės versija

Kai kurie ūkininkai labai stengiasi savo traktorius padaryti...

Reportažas

Naujas purkštuvas – efektyviam, tikslesniam ir ekologiškesniam purškimui

Kupiškio r. 2 000 ha plote ūkininkaujantys Aleksandravičiai...