Nors Klaipėdos rajone įsikūrusi Gerilita teikia visas miškininkystės paslaugas, tačiau technikos parke – tik sunkvežimiai, vieni skirti medienai pervežti, kiti pritaikyti ir jai pakrauti. Visiems kitiems, su teikiamomis paslaugomis susijusiems darbams atlikti – medžiams kirsti, jiems iš miško ištraukti ir kitiems – įmonė samdo rangovus. Tokį verslą ant ratų jau beveik 10 metų sėkmingai plėtoja klaipėdietis Mindaugas Lukas.
Pajūryje įkurtos įmonės vadovas paprieštarauja, kad ne visada viskas klostosi taip, kaip sviestu patepta. Praėjusį pavasarį medienos sektorių supurtė krizė – dėl centrinės Europos miškus apnikusių kenkėjų buvo iškirsti didžiuliai plotai. „Rinką užplūdusi pigi mediena sukėlė kainų šoką. Kai kurių sortimentų vertė smuko dvigubai. Medienos kainos drastiški ritosi žemyn 3–4 mėnesius. Rudeniop kvėpuoti tapo kur kas lengviau“, – su palengvėjimu sako Mindaugas. Įmonės pervežamos/realizuojamos medienos kiekis – 170–180 tūkst. m3 per metus.
Per patį praėjusių metų krizės piką į Gerilitos aikštelę Plungėje buvo pristatyti keturi nauji Volvo FH vilkikai. „Nei bėk, nei rėk. Baimės pilnos kelnės, kur juo reikės įdarbinti?“, – tuo metu įmonės vadovui ramybės nedavė tik vienas klausimas. Įtampa rinkoje visų miško sektoriaus dalyvių laimei netruko ilgai, tad ir naujos Gerilitos mašinos šiandien dirba visu pajėgumu ir suka kilometrus, transportuodamos medieną visoje Lietuvoje, daugiausia šalies šiaurės regione. Dažnai maršrutas nusidriekia į Latvijos uostus, iš kur mediena eksportuojama į Skandinaviją. Įmonės technikos parkeper 15 tik vieno Švedijos vilkikų gamintojo mašinų, bet tai dar nėra galutinis skaičius. „Kai įsigijome penktą vilkiką, maždaug trečiaisiais įmonės veiklos metais, pasakėme, kad jau kaip ir užteks, tačiau vėliau įsigijome dar du, ir dar du... Apetitas kyla bevalgant“, – juokiasi Mindaugas. Dabar įmonėje nebesakoma, kad jau užteks, ir planuojama medienvežių skaičių padidinti iki 20–23. Pasak Gerilitos vadovo, vertinant augančias darbų ir medienos gamybos apimtis, toks mašinų parkas būtų optimalus.
Mindaugas Lukas nuosekliai plėtoja verslą, didindamas autotransporto parką kasmet dviem medienvežiais
Jokio nukrypimo nuo tvirto pasirinkimo, panašu, kad nebus. Verslininkas nėra „įsimylėjęs“ Volvo, tiesiog šios mašinos be išlygų atitinka įmonės poreikius. Naujos kartos modeliuose ne tik daug operatoriaus darbo komfortą, saugumą gerinančių priemonių, bet ir nemažai originalių darbo našumą didinančių bei sąnaudas mažinančių konstrukcinių sprendimų. „Naujų modelių važiuoklė stipresnė, variklis galingesnis. Technika atitinka griežčiausius „Euro 6“ deginių emisijų standartus“, – apie techniką gerai atsiliepia M. Lukas. Naujausiems vilkikams Gerilita pasirinko Auksinį techninės priežiūros paketą, kuris suteikia daug naudingų garantijų, pavyzdžiui, mašinai sugedus kelyje, bet kuriuo paros metu atstovas įsipareigojęs ją nugabenti į remonto dirbtuves ir be eilės pradėti remonto darbus. „Nors šis paketas kainuoja, bet labai apsimoka“, – tikina įmonės vadovas.
Naujieji Volvo FH išskirtinio dizaino. Kabinoje ne tik erdvu, bet daug operatoriaus darbą lengvinančių priemonių, viena iš jų informacinis, nuotolinio valdymo pultelis
Miško sektoriuje Mindaugas atsidūrė visai atsitiktinai. Jokių gyvenimiškų sąsajų su mišku ir miškininkyste jis neturėjo ir studijavo verslo vadybą. „Nieko bendro su mišku. Tiesiog tam tikru momentu mano aplinkoje atsirado miškininkų, su kuriais pradėjau bendrauti. Viskas prasidėjo nuo mažų ir paprastų dalykų. Pirkau mišką, pats jį kirtau, paskui medieną parduodavau. Tada neturėjau jokios miško darbams skirtos mašinos, visą reikalingą techniką nuomojau“, – apie savo verslo užuomazgas trumpai užsimena įmonės vadovas. Atsirado veikla, kurią reikėjo įregistruoti. Taip, visai paprastai Lietuvos įmonių registre atsirado dar vienas vardas. Mindaugas sako, kad jo sugalvotas pavadinimas iš pradžių buvo ne toks: „Turėjome vadintis „Girios“. Deja, šitas vardas jau buvo kažkieno anksčiau registruotas, tad mes, galvodami naują pavadinimą, pagal skambesį pasirinkome šiek tiek panašų į girias“.
Klaipėdiečio įkurta Gerilita verslą plėtojo ta pačia kryptimi – pirko ir mišką, ir medieną, kurią vėliau realizuodavo. Įsigijus medienos pervežimo transportą, įmonė pradėjo augti kaip ant mielių, bet visos naujos investicijos buvo nukreiptos tik į transportavimo techniką. Kaip pabrėžia Mindaugas – efektyvią transportavimo techniką, t. y. medienvežius, kurie gali pervežti 48 t krovinį. Toks leidimas suteikiamas tik reikalavimus atitinkančiam transportui: mašinos su puspriekabe turi būti 6 ašių ir su suporintais ratais. „Turėdami tokią medienos transportavimo techniką neeikvojame degalų, nes pervežame maksimaliai tiek, kiek galima pervežti. Taupomi ne tik degalai, bet ir laikas“, – pabrėžia Mindaugas.
Gerilita investuoja į transportavimo techniką, kuri atitinka reikalavimus ir gali bendrosios paskirties keliais gabenti 48 t krovinį
Rąstams į puspriekabes pakrauti pasirinkti austriški Palfinger hidromanipuliatoriai
Įmonės veikla daugiausiai koncentruojasi šiaurės Lietuvoje. Mediena ir miškas perkamas iš Biržų, Akmenės, Anykščių, Panevėžio, Šiaulių, Joniškio, Mažeikių, Kuršėnų, Telšių, Kretingos, Jurbarko, Tauragės valstybinių miškų urėdijų. „Turime ilgalaikius partnerius, tiek medienai įsigyti, tiek jai parduoti. Visa mediena, kurią pervežame ir realizuojame Skandinavijos šalyse, yra mūsų, arba pirkta, arba nukirsta įmonės miškuose. Transportavimo paslaugų niekada neteikėme ir neteikiame, nors kartais mūsų to ir prašoma, – teigia M. Lukas. – Žinau, kad nespėtume, nes darbų apimtys tik didėja, todėl net nenorime užsiimti tuo, ko negalėsime padaryti“.
Gerilita valdo ir apie 700 ha nuosavo miško. Didžiausi plotai (iki 300 ha) Biržų ir Akmenės rajonuose. Įmonė neapsiriboja tik miško kirtimu, medienos supirkimu ir prekyba. Mindaugo teigimu, teikiamos ir projektavimo, miško atkūrimo bei priežiūros paslaugos. „Aš su dar vienu kolega, miškininkystės specialistu, nuolat miškuose. O kai turime didelį objektą, į vieną vietą mūsų suvažiuoja labai daug. Mašinų atvykimas suplanuojamas minučių tikslumu“, – apie bendrovės veiklos niuansus pasakoja verslininkas. Gerilitoje iš viso dirba 20 žmonių.
Per metus realizuojama 170–180 tūkst. m3 medienos, kuri išgabenama laivais, daugiausiai iš Latvijos uostų, į Skandinaviją
Mindaugo teigimu, medkirčių ir medvežių niekada jis neketino pirkti. Šiems darbams paprastai samdo rangovus, su kuriais turi ilgalaikes bendradarbiavimo sutartis. „Tačiau laikai keičiasi. Jei pavyks, parengsime projektą Europos Sąjungos fondų paramai gauti ir įsigysime medvežę, labiausiai tikėtina – suomišką Ponsse, – planuoja Mindaugas. – Per sezoninių darbų įkarštį ne visada pavyksta šią mašiną gauti, nors ir turime nuolatinius rangovus“. Verslininko planuose ir technikos garažo statybos, kad būtų kur prireikus ją remontuoti.
„Erdvės verslui plėsti dar yra“, – neabejoja jis ir tikina, kad pastaruoju metu Lietuvoje eskaluojama kertamų miškų problema yra nepagrįsta ir kaltinimai neargumentuoti. Anot jo, mišką reikia kirsti tada, kada ateina laikas jį kirsti, paskui atsodinti ir prižiūrėti, kad paskui ir vėl jį iškirsti. „Toks yra gyvybės ratas. Dabar mes kertame medžius, kuriuos į nukirsto miško vietą prieš 60–70 metų pasodino mūsų seneliai“, – dėsto Mindaugas. Beje, šiandien Lietuvos miškingumas siekia 34 proc., t. y. beveik dvigubai daugiau nei Antano Smetonos prezidentavimo laikais. M. Luko pastebėjimu, kai kurie medynai yra net peraugę, pavyzdžiui, beržus geriausia kirsti 60 metų amžiaus, tačiau kai kuriose vietose jie skaičiuoja 75-uosius metus. Tokio amžiaus medžiai labiau paveikti puvinio ir todėl mediena prastesnės kokybė. „Jei šie beržai būti nukirsti laiku, dabar jų vietoje žaliuotų 15 metų jaunuolynas“, – apie gamtos dėsnių įtaką medienos kokybei kalba Mindaugas.
Profi Lietuva Nr. 8
