ŽŪB Griškabūdis investavo į modernų grūdų saugojimo, transportavimo ir valdymo kompleksą. Bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis sako, kad tai tik pirmasis didesnio ir ilgalaikio modernizavimo projekto, kurio tikslas – atnaujinti kombinuotų pašarų gamybos technologijas, etapas.
Pieno ūkyje efektyvumas prasideda gerokai anksčiau, nei pienas patenka į pieno aušintuvus. Vienas svarbiausių grandinės etapų – tinkamas pašarams skirtų žaliavų paruošimas ir jų išsaugojimas. Todėl investicijos į modernią grūdų saugojimo infrastruktūrą tampa ne tik patogumo, bet ir ūkinės ekonomikos klausimu.
Žemės ūkio bendrovė Griškabūdis žengė būtent tokį žingsnį – šiemet ūkyje įrengtas modernus pašarų saugojimo ir grūdų transportavimo kompleksas. Jis suprojektuotas atsižvelgiant į konkrečius ūkio poreikius. Projektui pasirinkta Suomijos gamintojo Antti, kuriam atstovauja Lietuvos įmonė Rovaltra, įranga.
„Po truputį atnaujinsime kombinuotų pašarų gamybos technologijas iš esmės“, – sako bendrovės pirmininkas Petras Puskunigis. Pasak jo, daugelyje ūkio sričių technika ir technologijos jau buvo pakeistos ar patobulintos, tačiau grūdų sandėliavimo bei koncentruotų pašarų gamybos įranga neatitiko šiuolaikinio ūkio poreikių.
„Subrendome ir šios srities modernizacijai. Žinoma, ši investicija galėtų būti kitokio lygio ir šiandien pristatytas daug didesnio projekto rezultatas, tačiau dabar sunkmetis, viskas labai pabrangę, o pieno produkcija kritiškai pigi. Tad bandome šį sunkmetį išgyventi ir, kiek leidžia galimybės, atsinaujinti“, – apie investicijų tempą pasakoja P. Puskunigis.
Poreikį padiktavo augantis pieno ūkis
Kad dabartinių koncentruotų pašarų gamybos pajėgumų ilgainiui nepakaks, labiausiai nulėmė ankstesnės investicijos. 2019 m. Griškabūdyje pastatytas naujas gyvulininkystės kompleksas, tad gerokai išaugo laikomų gyvulių skaičius.
„Gyvulių skaičius padidėjo dvigubai, todėl atsirado didesnis geresnių pašarų poreikis, prireikė ir daugiau technikos – augimas nuvilnijo per visas ūkio sritis“, – sako bendrovės pirmininkas.
Šiandien Griškabūdyje per savaitę vidutiniškai sunaudojama apie 120 t kombinuotųjų pašarų. Anksčiau visus kombinuotuosius pašarus bendrovė gamino pati, tačiau plečiantis pieno ūkiui, turimos įrangos našumo pradėjo nepakakti, o pati technologija tapo gerokai pasenusi. Todėl naujasis grūdų saugojimo kompleksas vertinamas ne kaip atskiras infrastruktūros objektas, o kaip pirmasis žingsnis modernizuojant visą pašarų gamybos grandinę.
Trys ventiliuojami bokštai
Naujojo komplekso pagrindą sudaro trys po 522 m³ talpos konusiniai bokštai, pritaikyti aktyviai grūdų ventiliacijai. Juose įrengta grūdų temperatūros stebėjimo sistema ir aukšto slėgio Åkerstedts ventiliatoriai, užtikrinantys efektyvią ventiliaciją ir tolygų oro paskirstymą visame bokšto tūryje.
Tai svarbu siekiant išlaikyti stabilią laikomų žaliavų būklę. Netinkamai išdžiovinti ar laikomi grūdai gali pradėti kaisti, gesti, pelyti, būti pažeisti kenkėjų ir prarasti dalį maistinės vertės. Pieno ūkyje tokie nuostoliai galiausiai virsta didesne pašarų savikaina.
Papildomai angare įrengti trys po 46,5 m³ talpos kvadratiniai bokštai. Juose galima laikyti ir atskirti skirtingas žaliavas bei patogiai jas paimti pašarų malimo ir ruošimo procesui.
Naujasis kompleksas pritaikytas ne tik šiandieniams, bet ir ateities poreikiams. Pasak P. Puskunigio, sukūrus pakankamos talpos žaliavų saugojimo bazę, bus galima nuosekliai imtis ir kitų pašarų gamybos grandies dalių.
Grūdų srautas – iki 60 t/val.
Kad derliaus nuėmimo metu dideli grūdų kiekiai būtų priimami ir transportuojami be nereikalingų prastovų, šalia bokštų įrengta 3 × 5 m dydžio grūdų priėmimo duobė. Joje sumontuotas švediškas Skandia grandiklinis transporteris, Antti elevatorius su bedugnių kaušelių sistema ir elektrinis trijų dalių skirstytuvas.
Bokštams pakrauti ir iškrauti naudojami Skandia transporteriai su elektrinėmis sklendėmis. Jie leidžia tiksliai valdyti žaliavų srautus ir nukreipti juos į pasirinktą bokštą.
Bendras transportavimo sistemos našumas siekia 60 t/val. Tai leidžia greitai priimti ir paskirstyti didelius grūdų kiekius, o intensyviausiu javapjūtės metu sumažinti prastovų ir rankinio darbo poreikį.
Visas kompleksas – vienoje valdymo sistemoje
Ne mažiau svarbi naujojo komplekso dalis – automatizuotas valdymas. Visa įranga valdoma išmaniuoju programuojamu pultu, o sistemos būklę ir pagrindinius procesus galima stebėti bei valdyti nuotoliniu būdu telefonu.
Valdymo programa parengta individualiai pagal Griškabūdžio bendrovės poreikius. Vienoje sistemoje galima kontroliuoti grūdų priėmimą, transportavimą, paskirstymą ir saugojimą. Tai leidžia ne tik patogiau organizuoti darbą, bet ir sumažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę.
. Puskunigio teigimu, naujoji sistema jau šiemet palengvino kasdienį darbą. Nors projekto įgyvendinimą kiek pristabdė neįprastai šalta žiema, praėjusį rudenį pradėtas statybas pavyko užbaigti iki šios javapjūtės. „Visi bokštai jau užpildyti, procesas vyksta pilnu tempu. Beliko aplinką iki galo sutvarkyti“, – tvirtina ūkio vadovas.
Sprendimo ieškojo rinkoje
Įrangos tiekėjo ir technologijos Griškabūdžio bendrovė nesirinko atsitiktinai. Pasak P. Puskunigio, prieš priimant sprendimą buvo domimasi skirtingų gamintojų pasiūlymais, stebimos rinkoje esančios technologijos ir naujovės, bendrauta su įvairiais tiekėjais.
„Jokių rekomendacijų neturėjome. Tiesiog stebėjome rinkoje esančių įmonių technologijas, domėjomės skirtingų gamintojų pasiūlymais, sekėme naujoves, nuolat žvalgėmės. Kai jau reikėjo apsispręsti, gilinomės ir į kainas“, – pasirinkimo kelią prisimena P. Puskunigis.
Galiausiai pasirinkta Suomijos kompanijos Antti įranga. Bendrovės pirmininko teigimu, svarbūs buvo keli kriterijai – įrangos kokybė, kaina ir tai, kaip pasiūlytas sprendimas atitiko konkrečius ūkio poreikius.
„Antti įranga pasirodė ir geros kokybės, ir prieinamos kainos. Gamintojui atstovaujančios Rovaltra inžinieriai pateikė puikiai mūsų poreikius atitinkantį pasiūlymą. Daug veiksnių lėmė mūsų pasirinkimą, vienas iš jų buvo ir gamintojo bei tiekėjo patikimumas“, – pasirinkimą komentuoja P. Puskunigis.
Modernizacija nesibaigs grūdų saugyklomis
Naujasis kompleksas, anot P. Puskunigio, yra tik nedidelė gerokai didesnio sumanymo pradžia. Vėliau numatoma modernizuoti kombinuotųjų pašarų cechą, ateityje laukia ir kiti sprendimai – nauja džiovykla, malūnai, kombinuotųjų pašarų maišytuvai.
Grūdų džiovinimas bendrovėje kol kas išlieka viena silpnesnių vietų. Įprastais metais dabartinė sistema didesnių problemų nesukelia, tačiau nepalankūs orai per javapjūtę greitai išryškina jos trūkumus. „Kol kas verčiamės su tuo, ką turime. Palankiais metais jokių problemų, sudėtingiau, kai drėgnesnis sezonas ir reikia grūdus ilgiau padžiovinti. Ši mūsų sritis tikrai pasenusi ir labai reikalinga nauja džiovykla. Tad dar daug darbų prieš akis“, – sako bendrovės pirmininkas.
Deja, investicijų tempą tenka derinti prie pieno rinkos situacijos. Tačiau, kaip sako P. Puskunigis, modernizacijos kryptis aiški – judėti pirmyn mažais žingsniais, pernelyg nerizikuojant: „Jei būtų pernykštės metų pradžios pieno kainos, šiemet turėtume kur kas rimtesnes statybas. Dabar atsargiai, ramiai, daug nerizikuodami investuojame tiek, kiek galime.“
