Metų pradžioje veiklą pradėjęs didžiausias ir moderniausias karvių fermų kompleksas Europoje atvėrė duris kviestiniams svečiams.
Į Bebrujų kaime, Radviliškio rajone, 53 hektarų plote įsikūrusį Ateities ūkį atvyko verslo, mokslo, savivaldos, bankų atstovai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių, kuriems buvo iš arti pristatyta unikalaus pienininkystės ūkio veikla.
Susitikimo dalyviai apžiūrėjo pašarų ruošimo virtuvę, fermą, kuri jau pildosi telyčiomis, veršelių fermą su automatinėmis girdyklomis, kitus inovatyvius įrenginius.
Po to svečiai buvo sukviesti į konferencijų salę, kurioje išgirdo apie nuveiktus darbus ir ateities planus. Agrokoncerno grupės savininkas ir Ateities ūkio idėjos autorius Ramūnas Karbauskis pristatė planuojamą vystyti tarptautinės franšizės verslo modelį.
„Kai mes nusprendėme statyti tokį kompleksą, pradėjome ieškoti informacijos. Tačiau, kiek domėjomės, nieko panašaus, ką planavome sukurti, rinkoje nebuvo. Todėl viską darėme patys nuo pat pradžių, su visais iššūkiais, iš kurių pasimokėme ir gerais sprendimais, kurie, manome, gali būti ypač vertingi. Jeigu rinkoje būtų buvę kas nors panašaus, aš pats mielai būčiau sumokėjęs už žinias ir patirtį, kurias dabar jau turime patys“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad tai yra ne tik didžiausia ir moderniausia ferma Europoje, su unikaliu verslo modeliu, bet ir jos infrastruktūra – išskirtinė.
„Kiek domėjomės, neradome nei vienos fermos, kuri turėtų tokio dydžio administracines patalpas. Didžioji dalis pienininkystės ūkių veikla yra nukreipta tik į verslo tikslus, tačiau mes turime didesnes ambicijas. Pasitelkę mokslą, siekiame sukurti tokį verslo modelį, kokio šiandien pienininkystės sektoriuje nėra. Tai mums leis ne tik patiems siekti efektyvumo, bet ir suteiks galimybę dalintis žiniomis, patirtimi, gerinti visos šalies galvijų produktyvumą ir užtikrinti labai geras darbo sąlygas komplekso kolektyvui“, – susirinkusiems kalbėjo jis.
Karvių fermų komplekse sumontuota gilias pienininkystės tradicijas turinčios švedų įmonės DeLaval įranga. Tarp jos – ir rinkoje didžiausia šimto vietų karvių melžimo karuselė. Šiuo metu joje vidutiniškai per valandą pamelžiama apie 360 karvių. Kai gyvuliai pilnai adaptuosis, melžimas vyks sparčiau – iki 700 karvių per valandą.
Simbolinę dovaną, autentišką, sėkmę nešantį švedišką pieno bidoną, įkurtuvių proga įteikęs DeLaval vykdantysis viceprezidentas Europos, Vidurio rytų ir Afrikos šalims Jonas Hällman pabrėžė, kad šiame fermų komplekse sumontuotos vienos pažangiausių, pienininkystės ūkiams skirtų technologijų.
„Šis projektas yra ir mūsų įmonės vizitinė kortelė, nes tai, ką matote šiame fermų komplekse, yra daugelį metų tobulinti sprendimai. Vienas iš pagrindinių mūsų tikslų yra užtikrinti fermų veiklos efektyvumą ir gyvulių gerovę. Mums taip pat teko nemažai iššūkių, bet tai leidžia tobulėti, siekti geriausių rezultatų ir prisidėti prie sėkmingos komplekso veiklos“, – sakė J.Hällman.
Svarbi dalis šiame projekte tenka ir mokslui. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu leis taikyti mokslo žinias praktikoje, atlikti tyrimus ir teikti duomenimis pagrįstas rekomendacijas.
LSMU Veterinarijos akademijos, Veterinarijos fakulteto dekanas prof. dr. Rolandas Stankevičius sako, kad tokia partnerystė teikia abipusę naudą tiek verslui, tiek mokslui.
„Bendradarbiaudami su ūkiu galime atlikti kokybiškus, didelio mąsto tyrimus. Mokslininkams, studentams tai yra puiki laboratorija, kurioje galima turėti didelę gyvulių imtį. Esame numatę pagrindines sritis, kurioms skirsime didžiausią dėmesį, tai genetika, gyvulių gerovė, pašarai ir emisijų mažinimas. Artimiausias planuojamas tyrimas – muzikos poveikis karvių produktyvumui“, – pasakoja mokslininkas.
Susitikime dalyvavęs komplekso statybų projektą įgyvendinusios įmonės YIT Lietuva generalinis direktorius Kęstutis Vanagas prisiminė, kad tai buvo išskirtinis projektas. Iššūkį statytojams kėlė ne jo apimtis ir didelė teritorija, o labai specifiniai techniniai sprendimai.
Pasak jo, vien betonavimo darbų apimtis siekė 53 tūkst. kubinių metrų, todėl projekto teritorijoje buvo įrengtas atskiras betono mazgas. Nestandartinių inžinierinių sprendimų pareikalavo ir aukšti gruntiniai vandenys.
„Nepaisant visų iššūkių, projektą pavyko įgyvendinti sklandžiai ir numatytu laiku. Džiaugiamės prisidėję prie pažangiais technologiniais sprendimais grįsto objekto, kuris sudaro sąlygas tvariam, efektyviam ir ateities žemės ūkio poreikius atitinkančiam ūkininkavimui, užtikrina patogias darbo vietas bei jaukią gyvenamą aplinką fermų gyventojams, – sakė K. Vanagas.
Šiuo metu yra užbaigtas pirmasis karvių fermų komplekso projekto etapas. Pilnai jį planuojama užbaigti 2027 metų II ketvirtį, kai bus baigta statyti biometano jėgainė. Joje iš organinių galvijų srutų bus gaminamos aukštus kokybės standartus atitinkančias biometano dujos ir tiekiamos į bendrą dujų tinklą, taip prisidedant prie tvarios energetikos plėtros ir importuojamų dujų mažinimo.
Iš viso į šį projektą buvo investuota virš 80 milijonų eurų. Pilnai užpildžius kompleksą jame bus laikoma apie 10 tūkst. galvijų, iš jų – 4500 melžiamų karvių banda. Ateities ūkyje buvo sukurta apie 50 naujų darbo vietų.
